Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA BALTARUSIJOS RESPUBLIKOJE

Adresas: ul. Zacharova 68, 220088 Minsk, BELARUS

plačiau »

Tel. +375 17 285 24 48; +375 17 285 24 49 - konsulskije voprosi; +375 17 217 64 91
Faksas +375 17 285 33 37; (konsulskij otdel: +375 17 285 31 74)
El. paštas

Pilietybė

Sukurta 2014.05.09 / Atnaujinta 2016.12.13 15:38

SVARBU:

Konsulinis priėmimas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, atkūrimo suteikimo, grąžinimo bei atsisakymo klausimais vyksta darbo dienomis nuo antradienio iki ketvirtadienio nuo 14:00 iki 16:30.

Asmenys, ketinantys pateikti dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, grąžinimo ar atsisakymo, taip pat dėl pažymėjimų išdavimo Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijos Respublikoje registruojasi iš anksto telefonais: +375 17 217 6493 ir +375 17 217 6496.

DĖMESIO:

  • Konsulinis mokestis už dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, atkūrimo suteikimo ar grąžinimo priėmimą konsulinėje įstaigoje ir perdavimą - 50 eurų.
  • Konsulinis mokestis už dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo priėmimą konsulinėje įstaigoje ir perdavimą - 60 eurų.
  • Konsulinis mokestis už dokumentų dėl pažymėjimo, patvirtinančio lietuvių kilmę, išdavimo priėmimą konsulinėje įstaigoje ir perdavimą - 25 eurai.
  • Konsulinis mokestis už dokumentų dėl pažymėjimo, patvirtinančio teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, išdavimo priėmimą konsulinėje įstaigoje ir perdavimą - 25 eurai.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, yra Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas.

Lietuvos Respublikos pilietybė – asmens nuolatinis teisinis ryšys su Lietuvos Respublika, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis.

Lietuvos Respublikos pilietybės principai

  • Lietuvos Respublikos pilietybė yra grindžiama Lietuvos Respublikos ir jos pilietybės tęstinumu.
  • Kiekvienas lietuvis turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, kuri įgyvendinama Lietuvos Respublikos įstatymo nustatyta tvarka.
  • Lietuvos Respublikos pilietybė yra lygi neatsižvelgiant į jos įgijimo pagrindą.
  • Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus Pilietybės įstatyme numatytus atskirus atvejus.
  • Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės.
  • Lietuvos Respublikos pilietis, sudaręs santuoką su kitos valstybės piliečiu, ją nutraukęs, taip pat pasikeitus jo sutuoktinio pilietybei, nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės.
  • Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, išskyrus Pilietybės įstatyme nustatytus atvejus.
  • Iš Lietuvos Respublikos piliečio pilietybė negali būti atimta. Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama tik Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.
  • Vaiko, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimimu, pilietybė nesikeičia pasikeitus jo tėvų ar vieno iš tėvų pilietybei.

Kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis

Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

  • Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
  • yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba tokio asmens palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis).
  • Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kuris 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldintas iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų;
  • yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba tokio asmens palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis);
  • Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.
  • sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
  • yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo17 straipsnio 1 dalį;  
  • yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
  • yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Daugiau informacijos rasite Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.

Naujienlaiškio prenumerata