Temos Žymėti visasAtžymėti visus

linas linkevicius.JPG

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Lietuva JT Žmogaus teisių tarybos 34-ojoje sesijoje kėlė žmogaus teisių pažeidimus Rusijos okupuotose teritorijose

Sukurta 2017.03.24 / Atnaujinta 2017.03.24 15:50
    Lietuva JT Žmogaus teisių tarybos 34-ojoje sesijoje kėlė žmogaus teisių pažeidimus Rusijos okupuotose teritorijose

    Šiandien Ženevoje baigėsi 34-oji Žmogaus teisių tarybos sesija, trukusi keturias savaites. Vasario 28 d. vykusiuose aukšto lygio debatuose dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo kalboje atkreipė Tarybos dėmesį į dramatiškai blogėjančią žmogaus teisių padėtį konfliktų regionuose, įskaitant Rusijos okupuotose kaimyninių šalių Ukrainos ir Gruzijos teritorijose, ir ragino neatidėliojant spręsti žurnalistų saugumo problemas.

    34-osios sesijos metu Lietuva taip pat pasisakė interaktyviuose dialoguose dėl neįgaliųjų asmenų teisių; vaikų teisių apsaugos ginkluotuose konfliktuose; žmogaus teisių padėties Moldovos Respublikoje ir Ukrainoje, akcentuojant Rusijos atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus okupuotame Kryme ir Donbaso regione. L. Linkevičius kartu su Ukrainos ir Latvijos užsienio reikalų ministrais Pavlo Klimkinu ir Edgaru Rinkevičiumi vasario 28 dieną taip pat dalyvavo šių trijų šalių Žmogaus teisių tarybos paraštėse organizuotame renginyje, skirtame Krymo totorių žmogaus teisių padėčiai Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje aptarti.

    Kovo 16 dieną Žmogaus teisių taryba konsensusu patvirtino Lietuvos žmogaus teisių visuotinės periodinės peržiūros antrojo ciklo rezultatus: Lietuva prisiėmė vykdyti 153 (iš 172 pateiktųjų) kitų JT valstybių narių ir nevyriausybinių organizacijų rekomendacijas dėl žmogaus teisių padėties šalyje tolesnio tobulinimo. Tvirtinant antrojo ciklo rezultatus ir įsipareigojimus trečiajam ciklui valstybės narės sveikino Lietuvos Seimo priimtas įstatymo pataisas, draudžiančias visas smurto formas vaikų atžvilgiu, bei įsipareigojimą ratifikuoti Stambulo konvenciją. Visuotinė periodinė peržiūra yra JT Generalinės asamblėjos 2006 metais įsteigtas mechanizmas, taikomas visoms be išimties JT valstybėms narėms, pagal kurį kas penkerius metus vertinama žmogaus teisių padėtis kiekvienoje šalyje ir kitos šalys bei pilietinė visuomenė gali teikti rekomendacijas dėl jos tobulinimo.

    34-osios sesijos metu Lietuva kaip kosponsorė parėmė dvidešimt vieną Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją ir 11 bendrų pareiškimų. Tarp jų svarbiausios yra rezoliucijos dėl žmogaus teisių gynėjų, religijos ir tikėjimo laisvės, demokratijos ir įstatymo viršenybės, teisės į privatumą, vaikų teisių, dėl specialiojo pranešėjo nuomonės ir saviraiškos laisvės klausimais mandato pratęsimo, dėl žmogaus teisių situacijos Gruzijoje, Mianmare, Irane, Šiaurės Korėjoje, Pietų Sudane ir Sirijoje.

    Žmogaus teisių taryba yra Jungtinių Tautų žmogaus teisių apsaugos institucija, įsteigta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2006 metais. Pagrindinė jos funkcija yra skatinti visuotinę pagarbą žmogaus teisių ir laisvių apsaugai, reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus ir teikti dėl jų rekomendacijas. Kasmet pirmąją Žmogaus teisių tarybos pavasario sesijos savaitę vyksta aukšto lygio segmentas, kuriame Jungtinių Tautų valstybių narių aukščiausi politiniai lyderiai ir vyriausybių nariai turi galimybę pristatyti žmogaus teisių politikos gaires bei aptarti žmogaus teisių pažeidimus. Lietuva yra pradėjusi kandidatavimo kampaniją tapti Žmogaus teisių tarybos nare 2022–2024 metais.

    Susijusios naujienos Visos naujienos »
    Group Photo.jpg

    Balandžio 11–13 dienomis Kopenhagoje vyko aukšto lygio Europos Tarybos konferencija skirta Europos žmogaus teisių konvencijos sistemos tęstinei reformai.  Jos metu buvo priimta „Kopenhagos deklaracija“, kuria siekiama įvertinti dabartinės Europos Žmogaus Teisių Teismo reformos procesą, pasiūlyti naujas konvencijos sistemos stiprinimo priemones ir gaires tolesnei Teismo reformai.

    Daugiašaliai santykiai »
    IMG_8050.jpg

    Kovo 26 - 27 dienomis JAV sostinėje Vašingtone vykusiame Lygių teisių koalicijos susitikime dalyvavo ir Lietuvos ambasados atstovas.

    Daugiašaliai santykiai » Atstovybių naujienos »

    „Antrajame pasauliniame kare nukentėjusi nuo trijų okupacijų, Lietuva atmena ir gerbia visas nacizmo ir komunizmo totalitarinių režimų aukas. Antrojo pasaulinio karo pabaiga atnešė Lietuvai dar beveik pusę amžiaus trukusią Sovietų okupaciją, Lietuvos gyventojai tapo Sovietų valdžios vykdomų nusikaltimų žmogiškumui ir žmogaus teisių pažeidimų aukomis. Lietuvos laisvės kovų dalyviai, pokario laikotarpiu su ginklu rankose kovoję prieš okupacinę valdžią ir jos kolaborantus, yra verti didžiausios pagarbos ir visada išliks mūsų didvyriai“, – pabrėžė Lietuvos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje vadovas, ambasadorius Andrius Krivas vasario 28 dieną vykusioje Žmogaus teisių tarybos 37-ojoje sesijoje, atsakydamas į Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo šįryt perskaitytą pareiškimą, kuriame Lietuva kaltinama „nacių parankinių pateisinimu“.

    Daugiašaliai santykiai » Kalbos, pareiškimai »
    0921 esbo diskusija2.jpg

    Rugsėjo 21 dieną Lietuva kartu su tarptautiniais partneriais Varšuvoje vykstančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) žmogiškosios dimensijos įgyvendinimo susitikime surengė diskusiją apie žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje, kurioje daugiausia dėmesio skirta pastaruoju metu Čečėnijoje įvykdytiems neapykantos nusikaltimams prieš LGBTI asmenis.

    esbo.jpg

    Rugsėjo 12 dieną Varšuvoje, Lenkijoje, vykstančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) žmogiškosios dimensijos įgyvendinimo susitikime Lietuva kartu su tarptautiniais partneriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) surengė diskusiją apie Rusijos ir kitų šalių vyriausybių finansuojamų NVO keliamas grėsmes.

    Daugiašaliai santykiai »
    20170818_Plepyte.jpg

    Lietuvos nuolatinė atstovė prie Jungtinių Tautų ambasadorė Audra Plepytė rugpjūčio 18 dieną įteikė skiriamuosius raštus Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui  António Guterresui.

    Atstovybių naujienos »

    Naujienlaiškio prenumerata