Pilietybė

Sukurta 2014.05.09 / Atnaujinta 2021.02.01 16:39

SVARBU:      

Konsulinis priėmimas Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais vyksta darbo dienomis nuo antradienio iki ketvirtadienio nuo 14:00 iki 16:30. Asmenys, ketinantys teikti dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijos Respublikoje turi iš anksto užsiregistruoti vizitui telefonu: +375 17 217 6496 (skambinti darbo dienomis nuo 9.00 iki 12.45 val.).

Atkreipiame dėmesį, kad yra planuojami teisės aktų pakeitimai, susiję su tuo, kad asmenys prašymus ir dokumentus Lietuvos pilietybės klausimais teiks tik elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS, o į diplomatinę atstovybę turės atvykti tik tuomet, kai iš sistemos MIGRIS gaus pranešimą, kad jų dokumentai yra tinkamai paruošti ir galima dokumentų originalus pateikti diplomatinei atstovybei. Informacija apie pakeitimus bus atnaujinta.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, yra Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas

Kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis

Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

  • Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
  • yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. (tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų);
  • yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją);
  • yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., ar asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis;
  • sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
  • yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;
  • yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
  • yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
  • yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

Naujienlaiškio prenumerata